ūkė

2 ū́kė sf. (1) NdŽ, KŽ, Vrb, ū̃kė (2) NdŽ, Plm; L 1. S.Dauk, Sut, Žlv, M.Valanč, Kos118, M, Kv, Lkš, Gs, Brš, LD219(Pns), Srj, Pun, Vrn, Alv, Sld, Msn, Lnkv žr. ūkis 1: Didelė buvo mūsų ū́kė, i su rankom reikdavo viską padirbt Jnšk. Stipresni ūkinykai tai jau buvo geras ūkes užvedę Krs. Katras didesnę ū́kę turėjo i savo šeimynos neturėjo, tas samdė Krž. Ū́kės buvo mažos mūs, vis po penkis šešis aktarus Žln. Juk tokių biednų žmonių gyveno, kad nė ū́kės turėjo, i reikė pavalgiusiem būt Mšk. Ant ū́kės tarnavau, pas ūkininkus dirbau Šk. Motinos, ū́kės neturėjau – kitims dirbau Trš. Daug metų be savo ū́kės gyvenom Antš. Vokiečių ū́kės buvo kap stiklinės Ldvn. Kai ant ū́kės apsidirbi, paskui gali ir išeit kur Snt. Kad ir ant mažos ū́kės, vis tiek darbo vis yr ir yr Sb. Ū́kėse kiek buvo vargo, kiek prakaito liejimo! Rdn. Ū́kė nemaža, nelabai pasėdėsi be darbo Ms. Ano ū́kė buvo praskolyta Krš. Kokios čia ū́kės po tuos pieskynus Azr. Tą ū́kę valdžia párims, ka negal išmokėt procento Škn. Jeigu nepaklusnus vaikas, vienam ū́kė, kitam – gektaras Grz. Senovės laike suaugę sūnūs lietuvių ūkininko nesidalydavo tėvo turtų, nedraskydavo žemės į mažus gabalėlius, bet visi gyvendavo ant vienos ūkės ir vienuose namuose BsPIII314. Tik vienas [sūnus] an ū́kės likdavo, o kiti išvažiuodavo Všt. Į ūkès ūkinykaitę nori išleist, o jis bernas Mrj. Nuog ū́kės jūs ar iž miesto? DrskŽ. Ana nuo ū́kės, tai smagi in darbo Skdt. Buvau labai prie ū́kės prisirišus Upn. Tik iš ū́kės žmonės gyveno Dg. Nemokė [dzūkai] vaikų, kitur neleido, tik plėšė ū́kes Drsk. Ne visi ir ant ū́kės mokėjo gyvent Šmn. Turėjom ū́kę labai ilgą Ilg. Po ū́kes dideles ganydavo Šauk. Gal tie gyvenimai da kada atgys, gerai, ka visi iš ū́kės neišėjot Jrb. Vienai gyvęt an ū̃kės tai neįmanoma KzR. Maža ūkė neš didelį pelną A1855,87. Trilaukinėje ūkėje žirnius sėja vasarojaus lauke rš. Maža ūkìkė, penki aktarai Užv. Mano ūkẽlė tai tik dėl vaikų Klt. Ta ūkùtė tai mano tėviškė Dkš. Greit tą ūkùtę išdraskė Al. Menka ūkẽlė, reikėjo skalsint duonelę DūnŽ. Ei, laužė laužė naujas žagružėles, gaišin tėvo ūkužė̃lę, gaišin tėvo ūkùžę JV857. ║ Dabar jau atvažiuoja iš miesto žmonys: gauna mūrelius i gyvena, dirba ū́kė[je] Mžš. Žadu kreipties pri ūkės pirmininko, kad duotų šieno Skdv. ║ sodybinis sklypas: Dvejas ū́kes, dvejas veislines [kiaules] laiko Krš. Ū́kė didžiausia: dvi karvi, šešios kiaulės, o kiek paukščių! Rdn. Iš ū́kės prisidura i su septyniasdešimt [rublių] prasistuma Krš. | Reiks tą ū́kę baigti, nebturu sveikatos Krš. 2. Blv žr. ūkis 3: Tokį tai išvaizdį turi Amerikos laukiniai darbai ir ūkė A1885,24. 3. KŽ žr. ūkis 4: Mokė karalaičius ir vedė ūkę karaliaus rūmūse M.Valanč. Bendroji ūkė rš. Kiti varo pieno ūkę ir verčiasi pienu A1884,299. Miškų ūkė rš. 4. V.Kudir, KŽ, Rdn, Klvr žr. ūkis 6: Prie ū́kei sunkiausia gyvenimas Mžš. Visus ū́kės darbus dirbdavom Bsg. Ū́kės darbai nepabaigiami Drsk. Visa ūkė ant mano vienos rankų rš. Man ejo ū́kė, gerai ejo Btrm. Vyrai nenorėjo mokyties ū́kės amato daugiau Krž. Pavasarį vėl užgrius visoki ū́kės darbai Krs. Sunku ūkę vilkti, kad laimos nėra S.Dauk, Sch101(Rg). Žemumas mūsų ūkės palyginant su kitų kraštų ūkėmis, panykimas dorinės tvarkos rodo, kad mes gyvename labai kritiškoje valandoje A1883,76. ^ Dėl ūkės trys nenaudingi daiktai: vaikis muzikontas, arklys drigontas, merga davatka Tsk. Piktas šuo ūkę gina LMD(Žr). 5. žr. ūkis 7: Senovės tų karčemų da daugiau būdavai: pirmai ir tas ūkes pragerdavai Gsč. Kad i tos ū́kės nedaug, bet darbo yra Snt. 6. NdŽ, KŽ žr. ūkis 9: [Rimgaudas] Lietuvos ūkę sustiprinęs paliko S.Dauk. Po to dar ne kartą Vytautas kišosi į ūkę Totorių, ir jie jo privengė A1883,108. | Tik doros ūkė turi kur kas daugiaus liuosybės V.Kudir. | prk.: Tos bitės vislab daro, kas tiktai ant išlaikymo visos ūkės atsieit, taip lauke kaip ir aulėje S.Dauk. 7. KŽ valstybės iždas: Kad kurią dieną tinkas važiuoti per kokį sodžių, tuojaus gali numanyti, kam tas kaimas ėjo lažą: ar ūkei, ar kokiam ponui A1885,284.